- nuomauti
- nuomáuti, -áuja, -ãvo 1. intr. CII379, Q433,631, Lex107, DP16, N, [K] pelnytis imant lupikiškas palūkanas: Nuomą imu, nuomauju SD133. Jei emi už patį pažyčiojimą be jokios priderančios ir teisios priežasties, nuomauji brš. 2. žr. nuomoti 1: Žemes atiduoda kitiems nuomauti rš. \ nuomauti; išnuomauti
Dictionary of the Lithuanian Language.